priegi

priẽgi praep. su gen., dat., instr. žr. prieg I: 1. Stovėsi priegi ponu savo MP87. 2. Eičia, gulčia prie jauno šonelės, kai rūtelė priẽgi diemedėlio (d.) Jž. 3. žr. prieg III: Pirtyje, skomiaip, i priegi (orig. priege) žvakės, arba žiburio, pataliep DK19.